tarnas

1 tar̃nas sm. (4) K, Rtr, LKT220(Dt), tárnas (3) 1. SD¹169, SD238,343, H166, Q51, R, R55, MŽ, S.Stan, N, K, M, Amb, Š, LL33,229, NdŽ, KŽ, Varn, Šll, Dkš, DrskŽ, Sn samdomas namų darbininkas, atliekantis įvairius šeimininko nurodomus darbus, jam patarnaujantis: Nuliūdo karaliai, kad neteko tokio ištikimo tarno Vdkt. Tokiam ponuo tárno reik – apseisi be tarnų̃! DūnŽ. Mokinys, gyvendamas prie meistro šeimos, atlikinėjo dar ir tarno pareigas MLTEI297. Tar̃no gyvenimas kap šunio: kada lakęs, kada ne Rmš. Tarnẽliams reik įpasakoti, kad nepamestų ašutinių pančių Šts. Balnok, tar̃nai, bėrą žirgą, reiks į krygę joti! JD1124. Svočios tarnai netikę, kiaulių neuždarė JV728. Ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų, jei ne ing sūnaus vietą, ben ing vietą tiktai tarno BPII225. O piktasis ir pranarusis tarnè, aš tau atleidžiau mano visą skolą DP362. Apie ką turime pavaizdą Helizeušo tarniep DP522. Suderu tarnu kam būt SD308. Tarnas dvarionis SD¹28. Tarnas didžiūnų SD48. Tarnas pri trobos, pri seklyčios I. Palaiminti anie tarnai, kurius parejęs ponas atras jaustančius GNLuk12,37. Išejo karaliūnas, karalio tarnẽlis (d.) Rod. Ponu būdams slūžiji visiems tarneliamus pavargusiems PK128. Tarniukai kareivių (orig. kareywu) SD31. Kelkit, mano tarnužė̃liai, balnokite žirgužėlius JD1114. | prk.: Mokslas privalo būti žmogaus tarnas rš. Tegul ir sąnariai mūsų tarnais esti teisybės MKr34. Valdovas dolerio, tamsos tarnai – mūs bendras priešas rš. ^ Par tárnus vilkas netunka Varn. Tárnas par tárną, vilkas ir padvės, o avis sveika Rt. Biesas laumei ne tárnas Šts. Tárne, duok terbas, ponas eis ubagais (jei pats gali pasidaryti, neprašyk kito, ypač vyresnio) Brs. Tuo ir šuni tarno reiks LMD(Klvr). Tarno nosis taukuota (apšalusi svirtis) LTR(Mrj). ║ prižiūrėtojas, saugotojas: Dabar tikt mes tarnai dar amžinosios [ugnies] Vd. ║ ppr. pl. SD238, N, NdŽ, KŽ didžiūno, valdovo palydovas. 2. Mž584 vergas: Tarnai paduoti būkiat su visokia baisybe viešpatims VlnE87. Atmink tave tarnu Egipte buvusį BB5Moz24,18. Jei ebreišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Norint vėl būtumbei vergu arba tarnu pabėgusiu, vienokig gali ižpildyt šitą urėdą DP558. 3. SGI67, MP125, VlnE216 bažn. sekėjas, gautų idėjų skelbėjas: Kristus nuodėmais prastai vaikščiojo ant žemės dvylika tiktai tarnų alba apaštalų turėdamas BPI123. Ir paskui to per tar̃ną savo, tatai yra per apaštalus ir sakytojus žodžio savo, antru kartu juos užkvietė DP275. Vadinas Elijošiumis, tarnaĩs žodžio, o ne darbų DP19. Teip kaipo mums padavė tie, kurie nuog pradžios patys regėjo ir tarnai kalbos buvo BtLuk1,2. Prašau jus visus mano mielus kunigus ir brolius, kurie plebonais ir tarnais žodžio Dievo, alba koznadėjomis, este Vln2. 4. NdŽ vykdantis kieno valią žmogus: Todėlei nesibijok tu, Jokūbai, manas tarne, – bylo Ponas BBJer46,28. Tu per ranką tavo tarno Dovydo didį milžiną užmušei BB1Mak4,30. Povilas, apie visą savo urėdo mokslą kalbėdamas, sakosi tarnu esąs Jėzaus MT70. Paprastai tokie viršaičiai būdavo klusnūs caro valdžios tarnai rš. 5. N, KŽ bažn. kas patarnauja mišioms: Mišių tar̃nas NdŽ.

◊ bažnýčios tar̃nas kunigas, dvasininkas: Apie tarnus bažnyčios, tatai esti apie kunigus Mž30. [Apaštalui Petrui duota] galybė vėl aprinkimo ir įstatymo ir kitų padėjėjų, byskupų ir piemenų ir kitų tarnų bažnyčios DP470.

Diẽvo tar̃nas NdŽ; Mž32, SD¹208, N

1. kunigas, dvasininkas: Čia tarsi pradėjo pildytis saldi mano tėvų svajonė ir viltis – padaryti mane Dievo tarnu visą gyvenimą V.Myk-Put.

2. bažnyčios tarnautojas: O kartais ir išmušinėdami tikruosius krikščionis, kunigus, minykus ir kitus tarnùs Diẽvo DP234.